Kryžiaus kelias

Nuotr. Ridas Damkevičius

Pirmoji stotis. Viešpats Jėzus neteisiamas mirti
Tai tik dar viena Piloto prokuroro darbo diena. Jis stengiasi laikytis procedūrų, tačiau jau viršijo jas, nuplakęs Jėzų. Taip jis nori patikti žydams. Kaip nors užbaigti šią bylą. Būtent apkaltos grėsmė prieš jį priverčia jį nuteisti Jėzų. Diena baigėsi. Jis gali pailsėti.

Jėzau, kuris tyliai priimi nuosprendį, nes taip nori įveikti abejingumą, savanaudiškumą ir rūpinimąsi tik savo interesais, mokyk mane įžvelgti Tave kiekviename žmoguje. Net savo darbe.
Dėkoju Tau, kad taip priimdamas nuosprendį gelbsti pasaulį. Tu gelbsti mane.
Dėkoju, kad mane išgelbėjai, Jėzau!

 

Antroji stotis. Viešpats Jėzus paima nešti kryžių
Mes spontaniškai pradedame gintis, kai ant mūsų pečių užkrauna naujas sunkias pareigas. Juk jų ir taip daug turime! Tu, Jėzau, prisiimi kryžių, nes pripažinai, kad tokia yra Tėvo valia. Kad tai yra Tavo kelias į mano širdį.

Jėzau, išmokyk mane priimti tas pareigas, kurios yra Tavo dovana ir atitinka Tavo valią. Ir sakyti “ne” pareigoms, ėjimams ir planams, kurie kyla tik iš manęs.
Dėkoju Tau, kad sekdamas Tavimi galiu nešti savo kryžiaus.

 

Trečioji stotis. Viešpats Jėzus parpuola po kryžiumi
Kiek jėgų man kainuoja kasdien rūpintis šeima, dirbti, kiek jėgų man kainuoja darbas su savimi? Kartais nepavyksta… Jėzaus nuopuolis rodo, kad Jam nepavyksta ir su kryžiaus svoriu. Jis toks panašus į mane!

Jėzau, išmokyk mane semtis stiprybės iš Tavęs, o ne iš savo ambicijų ar tobulumo troškimo.
Dėkoju Tau, kad galiu tapti panašesnis į Tave!

 

Ketvirtoji stotis. Viešpats Jėzus susitinka su savo Motiną
Šis susitikimas mums primena, kad mūsų gyvenimas, mūsų darbas turi tikslą. Tai meilė, tai susitikimas su kitu, tai rūpinimasis kitais. Jėzau, Tu esi čia, kad mylėtum savo motiną. Tu myli visas pasaulio motinas. Tu niekada neiškelsi savęs aukščiau už kitą.

Išmokyk mane, kad mano darbas būtų tarnystė iš meilės.
Ačiū, kad visada esi su manimi! Net ir mano kryžiaus kelyje.

 

Penktoji stotis. Simonas Kirenietis padeda Viešpačiui Jėzui nešti kryžių
Kaip skaudu, kai atsisakome padėti. Esame pavargę ir galbūt kartais šį nuovargį slepiame. Jaučiame bejėgiškumą ir sielvartą. Neturiu jėgų net ieškoti pagalbos. O kartais ir patys atsisakome padėti. Simoną teko priversti padėti.

Jėzau! Išmokyk mane parodyti savo nuovargį – šeimoje su artimaisiais, darbe. Būti savimi ne tam, kad manipuliuočiau, bet kad sukurčiau ryšį, bendruomenę. Išmokyk mane padėti tiems, kuriems to reikia. Dėkoju Tau už Bažnyčią, už tas bendruomenes, kuriose aš padedu ir kurios padeda man.

 

Šeštoji stotis.  Veronika nušluosto Viešpačiui Jėzui veidą
Tarnystė kyla iš drąsos. Iš drąsos matyti kitą kaip asmenį, o ne kaip daiktą. Šventoji Veronika yra drąsi, nes eina prieš minią, prieš bendrą panieką. Ir Kristus priima šią pagalbą. Jis atsilygina jai tyliai, diskretiškai: taip, kad niekas nepastebėtų Jo veido atspindžio, kurį Jis palieka ant jos drobulės. Jis skirtas tik jai. Tai tik tarp Jo ir jos.

Kristau, suteik man drąsos tarnauti kitiems, nes jie yra mano broliai ir seserys.
Dėkoju, kad grąžinai man savo žvilgsnį. Tik dėl manęs.

 

Septintoji stotis. Viešpats Jėzus parpuola antrą kartą
Atkakliai tarnauti yra sunku, nes tenka patirti nusivylimą, kartais – kitų žmonių padėkos trūkumą. Galime pamiršti, kodėl tarnaujame, ir užsidaryti savyje. Mus gali paveikti perdegimas, depresija, kaltinantis kitų žvilgsnis.

Jėzau, Tu užmezgi ryšį su manimi, kai aš pats nesuprantu, kas vyksta manyje. Padėk man pakilti ir pažvelgti į Tave. Kad pažvelgčiau į savo brolius ir seseris.
Dėkoju, kad esi mano vedlys.

 

Aštuntoji stotis. Viešpats Jėzus ramina verkiančias moteris
Kaip kartais sunku įžvelgti liūdesio šaltinį kitame žmoguje. Kaip sunku sustoti ir pažvelgti jiems į akis. Mes šiek tiek bijome tai padaryti, nes tada jų išgyvenimai, jų liūdesys taps šiek tiek ir mūsų. Mes užmezgame ryšį su šiais žmonėmis. Tu, Jėzau, mokėjai sustoti ir parodyti, kur yra gilus liūdesys, ko vertos ašaros.  Tu suteikdavai prasmę.

Jėzau, išmokyk mane paguosti kitus. Būti švelniam ir jautriam, bet kartu ir tikram.
Ačiū, kad įspėjai mane apie nuodėmės pasekmes.

 

Devintoji stotis.  Viešpats Jėzus parpuola trečią kartą
Jėzus bijo mirties. Aš bijau nežinomybės, kartais bijau savęs, nes nežinau, ką sugebu. Bijau būti atskirtas nuo Tavęs. Ir tada krentu, kai susitelkiu tik į save. Puolu, kai dėl nuovargio, blogos nuotaikos, pykčio išbraukiu visa, ką gero padariau.

Jėzau, Tu pakeli mane, kai kreipiuosi į Tave. Suteik man jėgų išbandymų ir pagundų akimirkomis ištiesti ranką į Tave. Dėkoju Tau, kad pažįsti mano baimę.

 

Dešimtoji stotis. Viešpačiui Jėzui nuplėšia drabužius
Jėzau atsiprašau Tavęs, jei kartais tarnauju dirbdamas tik dėl pinigų. Dėl meilės pinigams. Kad turėčiau daugiau. Daugiau daiktų. Kad daugiau pasirodyčiau. O viską, ką iš tikrųjų turiu yra Tavo dovana. Mano kūnas yra Tavo dovana. Mano gyvenimas. Mano jausmai, Viešpatie.

Jėzau, prašau, neleisk man skaudinti kitų, naudotis jais, apgaudinėti ir kelti žalos, kad turėčiau daugiau pinigų. Tu esi švelnus ir klusnus. Ačiū, kad manęs nesmerki.

 

Vienuoliktoji stotis. Viešpatį Jėzų kala prie kryžiaus
Kartais sakau: neturiu kito pasirinkimo, turiu taip elgtis. Arba: visi taip daro – negaliu išsiskirti! Ir nebeklausau savo sąžinės. Ir darau dalykus, apie kuriuos vėliau galvoju su gėda.

Jėzau, Tavo šventasis kraujas tenuplauna mano akis, kad galėčiau pažinti, tenuplauna mano sąžinę, kad galėčiau jausti ir atitinkamai elgtis.
Dėkoju Tau, kad Tavo žaizdose yra mūsų gyvybė.

 

Dvyliktoji stotis. Viešpats Jėzus miršta ant kryžiaus
Tavo kančia, Jėzau, yra gražiausia Tavo atlikta tarnystė. Tai meilės Tėvui išraiška. Tai meilės man išraiška. Širdžiai, į kurią Tu įdėjai visą savo širdį.

Prašau Tave, Jėzau, leisk man priimti Tavo meilę. Išmokyk mane darbuotis iš meilės, tarnauti iš meilės Tau, Tėvui, žmonėms. Dėkoju Tau už tai, kad mane myli.

 

Tryliktoji stotis. Viešpatį Jėzų nuima nuo kryžiaus
Tikėjimo akimis žvelgti į didžiausią mums nutikusią tragediją – to mus moko Marija. Ji neapsistoja ties savo jausmais, skausmu, klausimais, nors jų turi tiek pat, kiek ir aš. Ji tai daro. Joje gyvi Jėzaus žodžiai: „Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“. Jėzau, leisk man priimti savo gyvenimo įvykius su tikėjimu ir kad Tu esi istorijos šeimininkas IR gali iš jos išgauti gėrį. Leisk man taip paguosti tuos, kurie išgyvena gyvenimo tragediją, kad jie sutiktų Tavo Motiną.

Ačiū tau, Jėzau, už mano tikėjimą.

 

Jėzaus kūnas buvo pateptas kvepalais ir suvyniotas į drobulę. Šis rūpestis ir pagarba Jėzaus kūnui, tapo Jo prisikėlimo ženklu. Paslauga, kurią atliko Nikodemas ir Juozapas iš Arimatėjos, yra pasirengimas prisikėlimui, o ne vilties palaidojimas.

Jėzau, padėk man darbuotis Tavo garbei net ir tamsoje, net kai nesuprantu ar nematau prasmės. Kai esu prislėgtas, liūdnas ir nusivylęs. Dėkoju Tau, Jėzau, kad Tu esi prisikėlimas ir gyvenimas.