Kryžiaus kelias

Kryžiaus kelias,

Išganytojo bažnyčia, 2021 vasario 19d.

 

1-oji stotìs. Jė́zus nuteĩsiamas mir̃ti.

Lk 6, 37: Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista.

 

Tu Jėzau, tu mokai neteisti, tu pirmas, kuris priėmei mokymo priešingybes, prieštaravimą tau, tavo tautos prieštaravimą, tu pirmas priėmei visas pasekmes, ir esi pirmas, kuris atleidžia. Viešpatie Jėzau, išmokyk mane nelaikyti nuoskaudų, o atleisti, nes tu tai pirmas padarei.

 

2-oji stotìs. Jė́zus pàima nèšti krỹžių.

Mt. 16, 24: Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi.

 

Tu eini, Jėzau, tu imi savo kryžių, nes nori sekti savo Tėvą, nori priimti jo valią. Jis myli, ir tu myli. Mano Tėvo valia – kad aš neprarasčiau nei vieno. Imdamas kryžių, tu imi mane į savo rankas. Jėzau, duok man džiaugsmo eiti per gyvenimą, būnant nešamas tavęs.

 

3-ioji stotìs. Jė́zus pìrmą kar̃tą parpúola põ krỹžiumi.

Mt 18, 3 : Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę.

 

Jėzau, tokiu keistu būdu, tu rodai man kelią į Dangaus Karalystę. Parpuolimu tu nori mane išmokyti, kad nenusivilčiau savo klaidomis, bet dirbčiau, kelčiausi, bandyčiau. Jėzau, dovanok man malonę semtis dvasios jėgos iš tavęs, iš tavo mokymo, iš tavo pavyzdžio.

 

4-oji stotìs. Jė́zus sutiñka sàvo Mótiną.

Mt 12, 46 – 50: Kas gi mano motina ir kas mano broliai?“ Ir, ištiesęs ranką į mokinius, tarė: „Štai mano motina ir mano broliai! Kiekvienas, kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina.

 

Tai susitikimas su gryna meile, su bešališku gerumu, su motinos džiaugsmu, kad ji yra su savo Sūnumi, Sūnumi, kuris yra Dievas. Kiekvieną kartą, kai aš myliu, kai esu geras, kai dalinu džiaugsmą kitiems, gimsta ryšys. Aš ir tavo motina, tėvas, tampu atsakingu už kitą. Marija, išmokyk mane būti su tavo Sūnumi, išmokyk mane būti su mano broliais ir seserimis, ypatingai kančios akimirkose.

 

5-oji stotìs. Sìmonas Kirėniẽtis pàdeda Jė́zui nèšti krỹžių.

Jn 13, 12- 15: Numazgojęs mokiniams kojas, jis užsivilko drabužius ir, sugrįžęs prie stalo, paklausė: „Ar suprantate, ką jums padariau? Jūs vadinate mane ‘Mokytoju’ ir ‘Viešpačiu’ ir gerai sakote, nes aš toks ir esu. Jei tad aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti. Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau.

 

Kaip kartais sunku priimti pagalbą. Norėtume būti savarankiškais, pasirodyti išmintingesniais, stipresniais. Kaip sunku priimti pagalbą iš gailesčio, kareivių gailesčio. Jėzau, išmokyk mane priimti, nes tu sujungi mus, nes tu nori, kad aš suprasčiau, kad per tarpusavio meilę, mes pažinsime, kad esame tavo mokiniai.

6-oji stotìs. Verònika nušlúosto Jė́zui véidą.

Jn 4, 7: Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti“. 

 

Šventumas – tai statyti Dievą pirmoje vietoje, tai – mylėti kitus dėl Dievo. Tu esi šventa, Veronika. Tu atpažinai nepažįstamo žmogaus veide patį Dievą. Jėzau, išmokyk mane ne tik atpažinti, ne tik suprasti, ne tik užjausti, bet ir veikti, net jei tai bus per atsižadėjimo nuo savęs kelią.

 

7-oji stotìs. Jė́zus parpúola añtrą kar̃tą.

Mt 5, 27-28: Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Nesvetimauk! O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi. 

 

Tas antras puolimas primena man, kad turiu su savimi dirbti, kad nesužeisčiau tavo širdies. Jėzau, suteik man malonę nenusivilti, kad tau patikčiau.

 

8-oji stotìs. Jė́zus sutiñka Jerùzalės móteris.

Lu 23, 17- 30  Jėzus prabilo: „Jeruzalės dukros! Verkite ne manęs, bet verčiau savęs ir savo vaikų! Ateis dienos, kai sakys: ‘Laimingos nevaisingosios! Laimingos negimdžiusios ir nežindžiusios!’ Tada sakys kalnams: Griūkite ant mūsų! ir kalvoms: Pridenkite mus! Jeigu šitaip daro žaliam medžiui, tai kas gi laukia sausuolio?”

 

Ačiū, tau Jėzau, kad esi išmintis, kad žinai istorijos prasmę, ir mano gyvenimo pradžią ir pabaigą. Ačiū, Viešpatie, kad tu man aiškini, kad bendrauji su manimi, kad kalbi man apie paskutinius dalykus, apie mirtį, apie dangų, apie pragarą. Jėzau, suteik malonę visada rasti išmintį tavyje, tavo žodžiuose, ne kur kitur.

 

9-oji stotìs. Jė́zus parpúola trẽčią kar̃tą.

Mt 5, 43-47: Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?!  Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir pagonys?! 

 

Savo puolimu ir savo atsikėlimu tu, Viešpatie Jėzau, susijungi su visais, kurie yra silpni, atstumiami, kuriems trūksta jėgų. Jėzau, neleisk man savęs teisti, neleisk man teisti kitų, ypatingai tada, kai galiu pamatyti, pajusti savo puolimą, pamatyti kito puolimą, duok man tavo akis, tavo meilę.

 

10-oji stóti. Jė́zui nuplė́šia drabužiùs.

1 P 2, 24: Jūs esate pagydyti jo žaizdomis.

 

Tavo kraujas, Jėzau, gydo, tavo meilė duodą gyvenimo prasmę, tavo kančia parodo nuodėmių bjaurumą. Jėzau, neleisk man būti išdidžiam, niekinti tuos kurie mąsto kitaip, neleisk man niekada pažvelgus pasakyti ironišką žodį savo artimui, kurie nesutinka su manimi.

 

 

11-oji stotìs. Jė́zus prìkalamas priẽ krỹžiaus.

Mt 17, 40-41: Praeiviai užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas  ir sakydami: „Še tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai; gelbėkis pats! Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!“

 

Jei tu esi Dievo Sūnus.. Kartais sunku patikėti, kad aš esu Dievo sūnus, per krikštą juo tapęs, kad esu nukryžiuotas nuodėmei, kad gyvenčiau Dievo vaikų džiaugsmu. Dėka tavęs, Jėzau, kančia turi kitą prasmę, tai yra blogis ir tik tu – Visagali Dieve – gali perkeisti kančią ir mirtį į gyvenimą ir prisikėlimą. Leisk man, kiekvieną kančią, atstūmimą, vienišumą, pasididžiavimą gyventi kartu su tavimi.

 

12-oji stotìs. Jė́zus mìršta añt krỹžiaus.

Dėl skaudžios Jėzaus kančios būk gailestingas mums ir visam pasauliui

 

Tai tavo malda, Tėve, malda – auka, malda – kada tu atiduodi visą save. Atrodo, kad negali judėti, bet valdai visa pasaulį. Jėzau, prie tavo kryžiaus išmokyk mane melstis kaip tu.

 

13-oji stotìs. Jė́zus nùimamas nuõ krỹžiaus.

J 19,31-37: Jie žiūrės į tą, kurį perdūrė.

 

Tik tu Marija, tu žiūri ir myli, tu priimi Dievo valią ir pasitiki, kad Dievas yra stipresnis nei mirtis. Marija, išmokyk mane žiūrėti ir matyti tikrą įvykių prasmę.

 

14-oji stotìs. Jė́zus láidojamas kapè.

Mt 27,57 -61: Vakarui atėjus, atvyko turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo Jėzaus mokinys. Nuėjęs pas Pilotą, jis paprašė Jėzaus kūno. Pilotas įsakė jį atiduoti. Juozapas pasiėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę ir paguldė savo naujame kapo rūsyje, kurį buvo išsikaldinęs uoloje. Paskui jis užrito didelį akmenį ant rūsio angos ir nuėjo. Ten dar buvo Marija Magdalietė ir kita Marija, kurios sėdėjo priešais kapą.

 

Juozapo gerumas. Jėzus jam negali atlyginti, štai kaip Jėzus mokė būti geru. Jėzau, tu dėkoji kitaip nei pasaulis, tu esi dvasios karalius, Visagalis karalius, dėkoju tau už tikėjimo dovaną.

Melskimės šv. Tėvo intencijomis

 

Br. Jurgis,

šv. Jono broliai