Alfa kursas suaugusiems 30+

Kviečiame dalyvauti Alfa 30+ . Kursas skirtas visiems – tiek netikintiems, tiek tikintiems, norintiems labiau pažinti krikščionybę ir jos tiesas. Tai puiki galimybė išgirsti įvairių lektorių pranešimus krikščioniškomis temomis, neformalioje aplinkoje pasidalinti savo mintimis, sutikti bendraminčių ir kartu ieškoti atsakymų į svarbiausius gyvenimo ir tikėjimo klausimus.

Kursas prasideda rugsėjo 23 dieną (ketvirtadienį), 18.20 val.  Vilniaus Išganytojo bažnyčioje (Šv. Jono teologo vienuolyne, Antakalnio g. 27), šv. Jono Pauliaus II salėje (II aukšte). Jei būtų įvesti karantino apribojimai, kursas būtų tęsiamas nuotoliniu būdu.

Kursą sudaro 12 susitikimų (vyksta kiekvieną ketvirtadienį 18.20) ir viena savaitgalio išvyka (2021 m. lapkričio 5-7 dienomis).

Alfa kursas yra nemokamas. Pirmi trys susitikimai yra atviri visiems. Vėliau grupė jau yra susiformavusi ir naujų narių nebepriimame. Kviečiame visus, kurie dar nėra dalyvavę Alfa kurse. Dėl riboto dalyvių skaičiaus prašome registruotis atsakingai ir užsiregistravus – būtinai dalyvauti. Pasikeitus planams ar galimybėms dalyvauti, prašome mums pranešti.

Registracijos anketa: https://forms.gle/dAqMucv4kx5v297C9
Daugiau informacijos rasite Facebook

Kilus klausimams kreipkitės:
alfa.joanitai@gmail.com arba tel. nr. 860107071 (Gediminas)

Nuoširdžiai kviečiame prie mūsų prisijungti ir kartu keliauti šioje pažinimo kelionėje!

2021 rudens Alfa kurso susitikimų datos:
1. 2021-09-23
2. 2021-09-30
3. 2021-10-07
4. 2021-10-14
5. 2021-10-21
6. 2021-10-28
7. 2021-11-04
2021-11-05-07 ŠVENTOSIOS DVASIOS SAVAITGALIS
8. 2021-11-11
9. 2021-11-18
10. 2021-11-25
11. 2021-12-02
12. 2021-12-09
2021-12-12 BAIGIAMASIS VAKARAS

 


Man 35 metai, turiu vyrą, su kuriuo auginame dukrą. Mane kartu su mama augino mano stačiatikė močiutė ir jos sesuo. Jos mane mokė melstis ir tikėti, kad yra kažkas aukštai, kas mus saugo, kam reikia padėkoti už duoną kasdieninę. Bet paskui augau, tapau paaugle, ir man pasidarė gėda to tikėjimo, pasidarė įdomios įvairios filosofinės sistemos, kaip įvairius dalykus, kurie vyksta, aiškina mokslas, jausmas, kad visur turiu rasti atsakymus ir viską galėti pati pakelti. Su amžium ir jau kaip reikiant aplamdyta patirčių, turiu pripažinti, kad nesu visagalė, kad man ir dabar, kaip tada, kai buvau mažytė, svarbus tas jausmas, kad mus kažkas saugo, kad man kartais reikia pastiprinimo. Kad aš labai gerbiu mokslą, bet jis man negali visko paaiškinti. Galima sakyti, kad atsitiktinumai, bet man patinka, kaip, pavyzdžiui, joanitas brolis Jurgis moko, kad galima galvoti, kad kiekvienas žmogus, kuris pasitaiko kelyje, Dievo siųstas.. Kad gal turiu kažkur platesnį požiūrį į tam tikrus dalykus nei Bažnyčia moko, bet galiu dėl to nebūti atstumta, ir kartu su savo atrasta bendruomene ieškoti atsakymų. Ačiū už kelionę ir apkabinu Alfa kurso dalyvius. Tikiu, kad jūs mano gyvenime irgi ne atsitiktinumas.

Dalia 

 

Esu Jūratė iš Vilniaus, dirbu komercinį darbą, turiu vyrą, sūnų ir anūkus, man jau virš 50. Į Alfą kursus patekau draugės paraginta. Pradžioje buvo smalsu, kas tai, vėliau su nekantrumu laukiau paskaitų ir nuoširdaus pasidalinimo grupelėse. Pajutau gilią nuoširdžią bendrystę ir ramybę kiekvieno susitikimo metu, kas atsverdavo kasdieninį skubėjimą, bėgimą ir vidinę sumaištį. Brolio Jurgio paskaitos metu fiziškai jutau, kaip jo žodžiai užpildė tuštumą viduje, krūtinės srityje, ir norėjau, kad ta paskaita dar tęstųsi.. Trijų dienų rekolekcijų metu, kurios dėl karantino vyko ne Liškiavoje, o Vilniuje per ZOOM, supratau, kad vidinę ramybę galiu atrasti ne užsienyje, ne pajūryje atostogaudama, bet čia ir dabar būdama pati su savimi tyloje ir susikaupimo maldoje. Aš jaučiausi vertinga, mylima, saugi. Po rekolekcijų atėjo gilus suvokimas, kad aš tiek metų klaidžiojau aplinkui, ieškojau atramos, užuovėjos, atsakymų, o suvokiau, kad atsakymai į visus gyvenimo klausimus yra čia pat – gyvenimo kelionėje su Dievu.
Su didžia pagarba ir dėkingumu.

Jūratė

 

Seniai jau buvau šlovinimo vakare, o tas vakaras dalyvaujant tokiam šlovintojui kaip Gediminas, tikrai buvo įspūdingas, nes ne vienąkart buvau praradęs laiko ir erdvės pojūtį (buvau net įšsigandęs, kad nenuvirsčiau nuo suolo). Kaip minėjau dalindamasis, man tai buvo kaip jūros bangavimas, vėjelio ošimas ir saulė šviečianti iš išstatyto Švenčiausiojo…buvau nuplautas ir atgaivintas Šventosios dvasios ir norėjosi, kad tai tęstusi be galo… kaip apaštalui Petrui norėjosi apsigyventi Išganytojo bažnyčioje, kaip jam ant Taboro kalno..
Gilų įspūdį paliko broliai ir ypač brolis Chrizostomos su kuriuo turėjau pokalbį, turintis sugebėjimą išklausyti ir patarti neįkyriai, bet labai taikliai. Kažkaip keistai, bet labai gerai užbaigėm pokalbį – brolis paprašė manęs pasimelsti už tą problemą su kuria atėjau ir besimeldžiant dar labiau patikėjau, kad tik Dievas gali tai išspręsti, bet man svarbu nenuleisti rankų ir neprarasti vilties, kad tai gali būti išspręsta. Žodžiu tikėjausi gauti daug patarimų, o išėjau su malda ir su brolio patikinimu, kad ir jis pasimels už tai ko prašau.. ir supratau, kad daugiau nieko ir nereikia, nes čia kaip su tuo grūdu, kurį į žemę pasėjai ir nežinai kas išaugs ir ar išvis išaugs, bet pasitikėdamas ir prašydamas Dangiškojo Tėvo pagalbos tikrai tikiu, kad „viskas išeis į gera mylintiems Dievą“.

Linas

 

Man Alfa savaitgalis buvo ypatingas tuo, kad atradau (iš naujo) išpažinties dovaną. Priėjus išpažinties apėmė toks lengvumas, kurį jau seniai teko patirti. Ta būsena labai susisiejo su paskaitos žodžiais – Dievas myli mane vienodai, tiek prieš išpažintį, tiek po jos – ta pačia begaline meile. Tačiau mano galėjimą atsiliepti į tą meilę išpažintis perkeičia neatpažįstamai. Tuomet visai kitą prasmę įgauna ir kiti per paskaitą išgirsti žodžiai – po išpažinties aš tikrai jaučiuosi ne kaip Rimantas, o kaip Rimantas, Jėzaus draugas.

Rimantas