BR. WOJTEK
2023-10-15
+++
Šiandienos Dievo žodyje – tiek pirmajame skaitinyje, tiek Evangelijoje ir psalmėje – regime šventės vaizdą. Izaijas pasakoja apie puotą, o Matas – apie vestuves.
Karalius, kuris rengia vestuves savo sūnui, yra Dievas. Matas mums pasakoja apie Dievo Sūnaus vestuves su žmonija. Tai galime suprasti palyginę šiandienos skaitinį su Evangelija ir Apreiškimo Jonui žodžiais. Jonas Krikštytojas labai gerai suprato, kad Jėzus yra Jaunikis, o žmonija nuotaka. Todėl jis sakė: „Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis, o sužadėtinio bičiulis, kuris šalia stovi ir girdi, džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu. Šiam mano džiaugsmui dabar jau nieko netrūksta.“ (Jn 3, 29)
Kita vertus, Apreiškime Jonui matome, kad nuotaka yra Bažnyčia. Dievas džiaugiasi ir rengia didelę vestuvių puotą. Manau, kad kiekvienas iš mūsų jau esame buvę vestuvėse. Puikiai žinome, kad tai ypatinga šventė, santuokos džiaugsmo tęsinys. Į vestuves nekviečiame bet ko. Kviečiame savo giminaičius ir draugus, tuos, kurie mums svarbūs, kurie mums kažką reiškia. Kviečiame savo draugus, tuos, kurie mums brangūs. Kad būtų su mumis šią labai svarbią dieną, paprastai vienintelę ir ypatingą. Taigi visas kontekstas rodo, kad Jėzus kviečia mus sukurti ypatingą santykį su Juo. Jis kviečia mus į vestuvių puotą, džiaugsmingą įvykį. Akimirką pagalvokime, kiek daug pastangų nuotakos ir jaunikiai deda ruošdamiesi vestuvėms. Jie stengiasi kuo gražiau apsirengti, kad pasiruoštų šiai dienai, kad ji būtų graži ir džiaugsminga. Neatsitiktinai Jėzus mums rodo vestuvių įvaizdį. Juk tai tokia diena, kai visi pakviestieji nors akimirką nori būti laimingi.
O Dievas nori, kad mes būtume laimingi ne tik tą akimirką. Be abejo, šis džiaugsmas bus tobulas eschatologines puotos metu, apie kurią Apreiškime rašoma, kad Viešpats Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo mūsų akių. Tačiau Viešpats Jėzus taip pat sako, kad į šią puotą esame pakviesti jau šiandien.
Esame pakviesti į santyki su Juo. Šventasis Jonas Krikštytojas sakė: „Mano džiaugsmas pasiekė viršūnę“. Juk pagaliau atėjo Mesijas. Aš esu Jo draugas. Prisiminkime, ką Jėzus sako prieš kančią. Jis palygina save su vynmedžiu ir mokiniams sako: „Jūs esate mano draugai, o ne tarnai“. Mes esame Jėzaus draugai. Prieš mirtį Jis prašo mokinių: „Pasilikite mano meilėje“, „pasilikite manyje“. Prašau jūsų atsiliepti į mano meilę. Prašau jūsų tapti mano draugais. Priimkite mano meilę. Paskui priduria: „Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.“ (Jn 15, 11)
Jėzus nori, kad mes patirtume džiaugsmą, būdami draugystėje su Juo, Jo meilėje. Kad mūsų širdys būtų ramios. Kad jaustumėmės saugūs Jo glėbyje. Jo draugystėje.
Šioje puotoje yra ir tas, kuris ateina apsirengęs ne vestuviniais drabužiais. Šį svečią galime palyginti su žmogumi, kuris ateina į Mišias, bet Evangelija, kurią girdi, nepakeičia jo gyvenimo ir neduoda vaisių. Kodėl? Todėl, kad jis nėra apsivilkęs Kristumi. Jis netapo nauju kūriniu. Tačiau, laimei, yra ir tokių, kurie priima kvietimą. Jie ateina apsirengę vestuviniais drabužiais. Jie nori užmegzti santykius su Viešpačiu Jėzumi, nori pasilikti Jo Meilėje. Čia, žinoma, kalbu apie jus.
Apreiškime Jonui yra ištrauka, kurioje rašoma, kaip užmegzti santykius su Viešpačiu Jėzumi ir apsivilkti vestuviniais drabužiais. Paskutiniame skyriuje Jėzus sako Jonui: Aš esu Alfa ir Omega, Pirmasis ir Paskutinysis, Pradžia ir Pabaiga. Palaiminti, kurie išsiplauna savo drabužius, kad įgytų teisę į gyvybės medį ir galėtų įžengti pro vartus į miestą (Dievo Karalystę). (Apr 22, 13-14)
Apsivilkti vestuviniais drabužiais reiškia gyventi su Jėzumi, visą laiką gyventi pašvenčiamosios malonės būsenoje. Būti apsirengusiam Dievo Malone. Šventasis Paulius sako būti apsivilkusiam Kristumi. O kur mes plauname savo drabužius? Pirmą kartą mūsų drabužiai buvo išplauti per Krikštą, todėl ten gavome baltą apsiaustą. Vėliau, paauglystėje ar suaugusiųjų gyvenime, dažnai šis mūsų baltas apsiaustas išsipurvina, o kartais net labai smarkiai plyšta. Tuomet turime ateiti ir išsiplauti jį per išpažinties sakramentą, kuri yra Krikšto „sesuo“. Savo drabužius taip pat išsiplauname dalyvaudami šioje Avinėlio šventėje. „Imkite ir gerkite, tai yra mano kraujas, imkite ir valgykite, tai yra mano kūnas“.
Krikščioniškasis gyvenimas neapsiriboja vien „malonės rūbo“ apsivilkimu kartą per pusmetį ar kartą per metus per Velykas. Viešpats Jėzus nori, kad mes visą laiką draugautume su Juo. Kad nuolat būtume Jo malonėje ir plautume savo drabužius Avinėlio kraujyje. Kad pasiliktume Jo Meilėje. Pašvenčiamosios malonės būsena nėra kažkoks kostiumas, kurį apsivelkame kartą per metus. Viešpats Jėzus nori, kad nuolat vaikščiotume apsivilkę gražiu, karališku drabužiu. Kad rodytume savo pašaukimo orumą. Apokalipsėje yra dar viena vieta, kur kalbama apie drabužį, šv Jonas sako: „Džiūgaukime ir linksminkimės, ir teikime jam garbę, nes prisiartino Avinėlio vestuvės ir jo nuotaka pasirengusi! Jai buvo duota apsivilkti spindinčia, tyra drobe; o ta drobė tai šventųjų teisūs darbai.“ (Apr 19, 7-8)
Apibendrindami galime sakyti, kad priimti kvietimą pirmiausia reiškia leisti Viešpačiui Dievui aprengti mane malonės drabužiu. Kad Jis pripildytų mane Malonės ir Šventosios Dvasios. O tada šios Malonės ir Šventosios Dvasios galia stengtis duoti Evangelijos vertų vaisių.
+++