Šv. Jono šeimą sudaro broliai, seserys ir oblatai, norintys išgyventi pakrikštytųjų pašaukimą pagal Šv. apaštalo Jono dvasią, priimdami jo tėvystę. Oblatų ir vienuolių gyvenimas skiriasi – šventumas yra bendras, bet pasišventimo priemonės skirtingos. Oblatai, pasauliečiai ir dvasininkai, gyvena pagal Šv. Jono oblatų pasauliečių gyvenimo Regulą, priimdami ypatingą visos Šv. Jono šeimos pašaukimą – siekti gyventi apaštalo Šv. Jono dvasia ir nešti tos dvasios vaisių Bažnyčiai.

Savo pašaukimo šaltinį oblatai randa glaudžioje bendrystėje su Jėzumi ir Tėvu. Iš šios bendrystės jie semiasi apaštalavimo drąsos, leidžiančios atsiliepti į popiežiaus Jono Pauliaus II kvietimą: Duc in altum! („Irkis į gilumą!“). Jie priima Dievo žodį kaip Tėvo „meilės laišką“ ir, padedami Marijos, mokosi gyventi vidinį draugystės gyvenimą su Kristumi.

Kas gali tapti oblatu?

Kiekvienas pakrikštytasis, kuris suvokia krikšto pašaukimo prasmę bei savo liudijimą pasauliui ir trokšta gyventi Šv. Jono šeimos dvasia, gali tapti oblatu. Iš pradžių jis tampa postulantu, t. y. gyvena bandomąjį laikotarpį, kuris trunka nuo vienerių iki trejų metų. Per šį laikotarpį postulantas turi geriau suvokti savo siekius ir įsigilinti į Šv. Jono dvasią, kiek įmanoma, susipažinti su visomis Šv. Jono šeimos šakomis. Oblatas priima Šv. Jono raštus kaip lobį, todėl jo lavinimasis paremta trimis išmintimis - filosofine, teologine ir mistine. Ar kandidatas gali tapti oblatu, sprendžia Šv. Jono brolių Prioras.

Koks yra oblato gyvenimas?

Oblatas neduoda įžadų, bet gyvena evangelinių patarimų dvasia. Jo krikščioniškam gyvenimui svarbu yra dalyvavimas Eucharistijoje, garbinimas, vidinei maldai skirtas laikas, kasdien meldžiamas rožinis. Jis neapleidžia ir tokių krikščioniško gyvenimo augimui reikalingų dvasinių priemonių kaip Susitaikinimo sakramentas, dykuma, dvasinės atgaivos dienos, dalyvavimas Šv. Jono šeimos rekolekcijose... Oblatas raginamas pasirinkti dvasios tėvą, kuris jį lydėtų ir padėtų įžvelgti Dievo kvietimus jo šventėjimo kelyje.

Kaip oblatas gyvena bendruomeniškai ir apaštalauja?

Priimdami broliškosios meilės įsakymą, oblatai stengiasi palaikyti tarpusavio bendrystę. Šiai bendrystei palankias sąlygas sudaro susitikimai, į kuriuos kviečiamas kiekvienas. Būdami susiję su apaštaline kongregacija, oblatai yra liudytojai ir apaštalai. Jie dalyvauja apaštališkoje Šv. Jono šeimos misijoje, tiesiogiai bendradarbiaudami su vienuolija arba pratęsdami šią misiją kokia kita veikla. Paprastai oblatai apaštalauja savo aplinkoje, atsižvelgdami į gyvenimiškas pareigas. Jie yra pašaukti savo gyvenimu liudyti Kristų pirmiausia ten, savo aplinkoje - šeimoje, sielovadoje, parapijoje, vyskupijoje, profesinėje veikloje… Šv. Jono šeima šį pirmumą gerbia, kadangi oblato apaštalavimą reikia vertinti pirmiausia atsižvelgiant ne į bendruomenės, bet į visos Bažnyčios poreikius.

Vis dėlto, pirmiau už viską oblatai prisimena Viešpaties žodį: „Štai aš veikiai ateinu“ ir savo gyvenimą paverčia Sužadėtinio laukimu bei kvietimu: „Amen, ateik, Viešpatie Jėzau“ (Apr 22, 20).

Oblatų veiklą koordinuoja

Povilas ir Agnė Paulėkai

Tel. (5) 250 53 83, mob. 8~65508430, agnietei@gmail.com

Numatyti trys oblatų susitikimai 2008 kovo 15 d., gegužės 10 d. ir tylos rekolekcijos birželio 6 - 8 d., su t. Jonu Emanueliu.

Į viršų