|
|
Oblatai |
![]() |
||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||
|
|
Šv. Jono šeimą sudaro broliai, seserys ir oblatai, norintys išgyventi pakrikštytųjų pašaukimą pagal šv. apaštalo Jono dvasią, priimdami jo tėvystę. Oblatų ir vienuolių gyvenimas skiriasi – šventumas yra bendras, bet pasišventimo priemonės skirtingos. Oblatai, pasauliečiai ir dvasininkai, gyvena pagal Šv. Jono oblatų pasauliečių gyvenimo Regulą, priimdami ypatingą visos Šv. Jono šeimos pašaukimą – siekti gyventi apaštalo šv. Jono dvasia ir nešti tos dvasios vaisių Bažnyčiai. Savo
pašaukimo šaltinį oblatai randa glaudžioje bendrystėje su Jėzumi ir
Tėvu. Iš šios bendrystės jie semiasi apaštalavimo drąsos,
leidžiančios atsiliepti į popiežiaus Jono Pauliaus II kvietimą:
Duc in altum! („Irkis į gilumą!“). Jie priima Dievo žodį kaip
Tėvo „meilės laišką“ ir, padedami Marijos, mokosi gyventi vidinį
draugystės gyvenimą su Kristumi. Kas gali
tapti oblatu? Kiekvienas
pakrikštytasis, kuris suvokia krikšto pašaukimo prasmę bei savo
liudijimą pasauliui ir trokšta gyventi Šv. Jono šeimos dvasia, gali
tapti oblatu. Iš pradžių jis tampa postulantu, t. y. gyvena
bandomąjį laikotarpį nuo vienerių iki trejų metų. Per šį laikotarpį
postulantas turi geriau suvokti savo siekius ir įsigilinti į šv.
Jono dvasią, kiek įmanoma, susipažinti su visomis Šv. Jono šeimos
šakomis. Oblatas priima šv. Jono raštus kaip lobį, todėl jis
lavinasi pasiremdamas trimis išmintimis – filosofine, teologine ir
mistine. Ar kandidatas gali tapti oblatu, sprendžia Šv. Jono brolių
Prioras. Koks yra
oblato gyvenimas? Oblatas
neduoda įžadų, bet gyvena evangelinių patarimų dvasia. Jo
krikščioniškam gyvenimui svarbu dalyvauti Eucharistijoje, garbinti,
vidinei maldai skirti laiko, kasdien melsti rožinį. Jis neapleidžia
ir tokių krikščioniško gyvenimo brandai reikalingų dvasinių
priemonių kaip Sutaikinimo sakramentas, dykuma, dvasinės atgaivos
dienos, dalyvavimas Šv. Jono šeimos rekolekcijose... Oblatas
raginamas pasirinkti dvasios tėvą, kuris jį lydėtų ir padėtų
įžvelgti Dievo kvietimus jo šventėjimo kelyje. Kaip
oblatas gyvena bendruomeniškai ir apaštalauja? Priimdami broliškosios meilės įsakymą, oblatai stengiasi palaikyti tarpusavio bendrystę. Šiai bendrystei palankias sąlygas sudaro susitikimai, į kuriuos kviečiamas kiekvienas. Būdami susiję su apaštaline kongregacija, oblatai yra liudytojai ir apaštalai. Jie dalyvauja apaštališkoje Šv. Jono šeimos misijoje, tiesiogiai bendradarbiaudami su vienuolija arba pratęsdami šią misiją kokia kita veikla. Paprastai oblatai apaštalauja savo aplinkoje, atsižvelgdami į gyvenimiškas pareigas. Jie yra pašaukti savo gyvenimu liudyti Kristų pirmiausia ten, savo aplinkoje – šeimoje, sielovadoje, parapijoje, vyskupijoje, profesinėje veikloje… Šv. Jono šeima šį pirmumą gerbia, nes oblato apaštalavimą reikia vertinti pirmiausia atsižvelgiant ne į bendruomenės, bet į visos Bažnyčios poreikius. Vis dėlto
pirmiau už viską oblatai prisimena Viešpaties žodį: „Štai aš
veikiai ateinu!“ (Apr 22, 7) ir savo gyvenimą paverčia
Sužadėtinio laukimu bei kvietimu: „Amen. Ateik, Viešpatie Jėzau!“
(Apr 22, 20). Oblatų veiklą koordinuoja:
Povilas ir Agnė
Paulėkai Tel. (5) 250 53 83, mob. 8~65508430, agnietei@gmail.com
bei Janis ir Aistė Jekabsonai tel. (37) 71 66 13, mob. 8~67594455,
Atsisiųskite laišką oblatams:
|
|||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
seserys |
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
|
|
|
|||||||||||
|
|
||||||||||||||