PRIORO ŽODIS GAILESTINGUMO SEKMADIENIUI

parkritusi ostija compresse
Vaidotas Kvašys, Iškritusi ostija.  
         


Paskutinių laikų
valksmas
Mąstymas

„Nė vienas iš mokinių neišdrįso paklausti: „Kas tu esi?“, nes jie aiškiai matė, jog tai Viešpats.“

(Jn 21,12)

Prisikėlusio Jėzaus neatpažinsi vien fiziškai. Tai aiškiai matyti iš Marijos Magdalietės reakcijos, Jėzų palaikius sodininku, arba iš Emauso mokinių, kurie eina kartu su Jėzumi jo neatpažindami. Taip pat ir rytą  prie Tiberiados ežero. Jeigu mokiniai „nedrįsta paklausti: „Kas tu esi?“, tai reiškia, kad norėtų. Nors, kita vertus, „aiškiai matė, jog tai Viešpats“.

Kaip išsiaiškinti tokį prieštaravimą? Mokinių patirtį tikriausiai galėtume palyginti su patirtimi žmogaus, kuris sutinka jau suaugusį vaikystės bičiulį, arba artimą žmogų, kuris nebėra tas pats po baisaus karo, arba garsenybę, kurią žino tik iš laikraščių.

Fizinis pasikeitimas leidžia Jėzui būti atpažintam kitu būdu. Pavyzdžiui, jis žadina Emauso mokinių protą jiems atverdamas Raštų prasmę: jeigu „Mesijas turėjo visą tai iškentėti ir žengti į savo garbę“, Jėzus gali būti prisikėlęs, ir jie gali jį atpažinti. Susitikime su Marija Magdaliete Jėzus paliečia jų asmeninį ryšį pašaukdamas ją vardu, ir taip tampa atpažįstamas. Tokiu pat būdu Jėzus mirkteli (duoda užuominą) mokiniams pakartodamas stebuklingo valksmo ženklą, kurį jis yra kadaise padaręs pirmiesiems mokiniams, kai dar buvo nepažįstamas žmogus (Lk 5,1-11).

Darydamas šį panašų į pirmąjį ženklą, Jėzus daugelį dalykų sako prasmės kupinais skirtumais. Tą dieną, kai Jėzus pasišaukė mokinius, jis buvo valtyje ir buvo fiziškai su jais, kai jie pagavo gausybę žuvų, o dabar jis stovi atokiai ant kranto. Pirmą kartą jie pripildė žuvų abi valtis, o dabar nebeįstengia patraukti tinklo dėl žuvų gausybės, ir atvelka juos į krantą. Pirmą kartą tinklai pradėjo trūkinėti, o dabar šv. Jonas patikslina, kad tinklai nesuplyšo nepaisant žuvų gausybės.

Kaip išsiaiškinti šį ženklą? Tikriausiai Jėzus, prieš atsisveikindamas su apaštalais primena jiems be žodžių kodėl juos pasišaukė: kad jie taptų žmonių žvejais. Būtent todėl jie yra siunčiami, ir net jeigu yra vieni valtyje, jie gali parnešti gausų laimikį, jeigu paklūsta Jėzaus žodžiui. Kristui išgyvenus Velykas, Kryžių ir prisikėlimą, tinklai nebesuplyš.

Tačiau šis ženklas gali reikšti dar daugiau. Jis yra pats paskutinis ženklas Jono evangelijoje: kartu su šv. Augustinu jame galime atpažinti ženklą paskutiniams laikams, tiems laikams su kuriais yra susiję šv. Faustinos apreiškimai apie Dievo gailestingumą. Paskutinieji laikai yra sunkiausi, ir kartu tie, kurių metu Dievo slėpinys atsiskleidžia visu savo gilumu.

Pagal šią interpretaciją, pirmasis stebuklingas valksmas reiškia Bažnyčios laiką: visos žuvys, kurias pasiekia Bažnyčios žodžio tinklai yra įtraukiamos į Bažnyčią, gerosios ir piktosios. Valtis grimzta nuo Bažnyčios žmonių nuodėmės svorio taip, kad jai tarsi nuolat gresia pavojus paskęsti. Tinklas plyšta nuo schizmų, kurios įvyksta Bažnyčios šerdyje.

O paskutinis stebuklingas valksmas jau yra laikų pabaiga. Kai mokiniai traukia tinklus ant kranto, vyksta tai, kas vyksta palyginime apie tinklą, šis palyginimas kalba apie laikų pabaigą, apie paskutinį teismą, kai išrankiojami blogieji iš gerųjų (Mt 13,47-50). Tačiau dabar jau nebėra atrankos, viskas yra gera: 153 didelės žuvys. Būtent todėl atėjo Jėzus: ne teisti pasaulį, bet kad per jį pasaulis būtų išgelbėtas. Po Kryžiaus ir prisikėlimo, žinia pasidarė aiški: ji yra žinia apie gailestingumą, išganymo žinia visiems, kurie kreipiasi į Jėzų su pasitikėjimu.

Aną rytą mokiniai buvo kiaurą naktį vargę ir nieko nesugavę: visos žvejų gudrybės buvo bergždžios. O prisikėlusio Jėzaus žodžiu jie sugauna tokią žuvų gausybę. Žmonių gudrumu Bažnyčia šiandien negalėtų pagauti nė vieno žmogaus. Pripildyti tinklus ji galėtų tik save apvalydama, ir padarydama Dievo gailestingumą žinomą, taip atlikdama tai, kas yra jai pavestos misijos centre. Tada ji nekrauna žuvies į valtį, nepatraukia visų pirma į save, bet atitempia visą tinklą į krantą jau visai arti Kristaus.

Mesti gailestingumo tinklus paskutiniams laikams reiškia supažindinti su veidu prisikėlusio Jėzaus, kuris per kančią ir mirtį perėjo pasaulio gyvenimui. Jau minėjome, jog Jėzaus veidas pasikeitė kaip suaugusio vaiko veidas. Gal buvo atvirkščiai: iš naujo atrasti gailestingumo žinią, kuri yra Evangelijos šerdis, kaip buvo duota  šv. Faustinai, iš naujo atrasti Jėzuje Kristuje apreikštą Dievo tyrumo ir nuolankumo slėpinį, - yra veikiau  atpažinti veidą vaiko, kurį pažinai suaugusį. 


T. Pranciškus Ksaveras



Papildoma informacija