Atgal

Noriu paklausti, kokia yra jūsų vienuolyne formacija? Kiek laiko trunka postulantūra, noviciatas, po to studijos? Kaip visa tai atrodo? Jei aš niekada nesu studijavęs prancūzų kalbos, ar būtinai reikia į Prancūziją vykti studijuoti? Kaip po visko skirstomi darbai? Kokia dienotvarkė? Iš anksto dėkoju už atsakymus.

Jei nori tapti mūsų bendruomenės nariu, pirmiausia reikia... susipažinti! Tiesiog paskambink ar parašyk el. laišką (žr. į „Kontaktų“ puslapį) mūsų vienuolyno Priorui ir paprašyk susitikimo. Jei Tavo ketinimai pasirodys rimti, pasiūlysime pabūti mūsų vienuolyne savaitę kitą, kaip ir visi kiti vienuolyno svečiai, pagyventi kasdieniu mūsų ritmu (dienotvarkę žr. į „Vilniaus vienuolyno“ puslapį). Po to siūlytume Tau vėl grįžti į pasaulį bent mėnesį kitą, o jei tam laikui praėjus vis dėlto apsispręstum prie mūsų prisijungti, tada Vilniaus vienuolyne prasidėtų postulantūra, kuri paprastai trunka vienerius metus. Per juos Prioras arba jo paskirtas brolis padės Tau geriau pažinti vienuolių gyvenimą, pradėti studijas (mūsų Regula numato, kad studijuojame – ieškome Tiesos – visą gyvenimą: mūsų vienuolijoje tai yra mūsų vienuoliško gyvenimo neatskiriama dalis), pramokti prancūzų kalbos (mat noviciato Lietuvoje neturime, tad nauji broliai, ypač iš Europos, jį atlieka Prancūzijoje). Po metų Vilniuje postulantas siunčiamas į Prancūziją, kur (paprastai per vasarą) dar patobulina savo prancūzų k. mokėjimą, o rudenį postulantūra tęsiasi noviciato namuose. Šis antras postulantūros etapas trunka dar kelis mėnesius; po jo naujasis kandidatas priimamas į noviciatą. Jo trukmė – pusantrų metų. Po pusmečio nuo noviciato pradžios būna įvilktuvės – naujasis brolis gauna vienuolio vardą ir abitą, o po metų nuo įvilktuvių duoda pirmuosius įžadus, paprastai ketveriems metams. Jei po šių laikinųjų įžadų brolis pageidauja duoti amžinuosius įžadus ir brolių bendruomenė nubalsuoja, kad galima jį visam laikui priimti į mūsų kongregaciją, jis tampa visateisiu bendruomenės nariu. Vyresniųjų sprendimu amžinųjų įžadų broliai gali būti pašaukti priimti diakonato ar ir kunigystės šventimus, tačiau mūsų vienuolijoje tai nėra „automatiškas“ dalykas, nes Viešpačiui ir Bažnyčiai pirmiausia esame vienuoliai.

Taigi vienuolinis ugdymas (formacija) prasideda jau Vilniuje; po metų mūsų vienuolyne jis paprastai tęsiamas St Jodard‘e, noviciato namuose, kurie kartu yra ir filosofijos studijų namai. Kadangi filosofijai būtina realistinė tikrovės patirtis, broliai per šiuos metus darbuojasi įvairiose dirbtuvėse (keramikos, medžio apdirbimo, odininkystės ir kt.), padedančiose ją įgyti ar tobulinti. Po ketverių filosofijos studijų metų prasideda teologijos studijos pagrindiniuose vienuolijos namuose Rimont‘e; po pirmųjų teologijos studijų metų broliai skiriami dvejus metus stažuotis apaštališkoje Priorijoje (nebūtinai Vilniuje), toliau neakivaizdiniu būdu tęsiant teologijos studijas. Po apaštališkojo stažo dar grįžtama bent dvejiems metams į Rimont‘ą pabaigti teologijos studijų. Baigę visą šią pradinę formaciją broliai skiriami į vieną iš daugiau kaip 50-ties visame pasaulyje išsimėčiusių Priorijų paprastai trejiems metams. Toks paskyrimas tame pačiame vienuolyne gali būti atnaujinamas neribotą skaičių kartų. Kiekviena Priorija turi savitą apaštalavimo pobūdį, tad broliai skiriami ten, kur galėtų geriausiai tarnauti savo gebėjimais ir talentais. Į kai kurias misijas, pvz., ten, kur reikia išmokti naują kalbą, broliai skiriami tik su jų pačių sutikimu.

Mūsų bendruomenėje kartu su įžadus davusiais broliais gyvena ir reguliarieji oblatai, kurie vienuolinių įžadų neduoda, o tik vienuolinius pažadus. Jų postulantūros pirmasis etapas toks pat, tačiau reguliariųjų oblatų noviciatas gali būti atliekamas bet kuriame iš mūsų vienuolynų, taigi ir Vilniuje. Jis tęsiasi trejus metus; po pirmųjų noviciato metų reguliarusis oblatas gauna vienuolio vardą ir abitą. Pabaigus noviciatą, duodami reguliariosios oblatūros pažadai. Reguliarieji oblatai nėra įšventinami diakonais ar kunigais. Toks brolis paprastai visada lieka tame pačiame, savo pasirinktame vienuolyne, sutinkant jo bendruomenei. Jis gali būti atleidžiamas nuo dalies vienuoliškų pareigų, nes paprastai reguliarieji oblatai daugiau laiko skiria rankų darbui. Tačiau nepaisant šių formacijos ir gyvenimo pobūdžio skirtumų, visi esame broliai, nes turime vienintelį Tėvą danguje.

Atsakinėjo br. Kūdikėlio Jėzaus Pranciškus

Atgal