atsakymas

		ATSAKYMAS Į SVETAINĖS LANKYTOJO KLAUSIMĄ
Atgal *Ką iš tikrųjų reiškia būti/gyventi tiesoje? Kaip tai įgyvendinti kasdienybėje? Ką reiškia šlovinti Dievą dvasia ir tiesa?* Atsakymas į Jūsų klausimą gali būti įvairiopas: žvelgiant iš bendražmogiškosios etikos perspektyvų, gyventi tiesa – tai gyventi, spręsti, mylėti ne pagal išorę, o ir patiems nekurti tiesos neatitinkančios išorės, kuri mus uždaro savyje, bet ieškoti to, kas iš tiesų gera bei kilnu. Religinės etikos požiūriu tai būtų tiesos ieškojimas gyvenimo prasmės bei Dievo klausimais tyra, ideologijomis ir išankstinėmis nuostatomis nesutepta širdimi. Toliau žvelgdami tikėjimo akimis galime pripažinti, kad šiame tiesos ieškojimo kelyje mums nuolat kliudo nuodėmė. Tačiau ta kliūtis nėra neįveikiama dėl to, kad Kristus – Tiesa ir Gailestingumas, nugalėjęs blogį bei mirtį, ir mus šaukia dalyvauti šioje Jo pergalėje. Tad „būti Tiesoje“, „gyventi Tiesoje“ krikščioniui pirmiausiai reiškia „būti Kristuje“, „gyventi Kristuje“. Juk Jėzus pats sako: „Aš Esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas“ (Jn 14,6). Taigi mums, krikščionims, Jėzus yra Tiesa, kurioje turime būti ir gyventi. O kasdienybėje tai įgyvendinama pirmiausiai per maldą, kuri mus vienija su tąja Tiesa, per Dievo Žodžio skaitymą, kuris apšviečia mūsų protą tąja Tiesa, per sakramentus, ypač Susitaikymo ir Eucharistijos, kurie padaro, kad „nebe mes gyvename, bet Kristus mumyse“ (plg. Gal 2,20). Svarbiausia – visame kame, net mažiausiose smulkmenose, ieškoti Tiesos, t.y. Dievo, kuris yra Tiesa, įsikūnijusi Jėzuje Kristuje, Valios, ir ja gyventi, jos laikytis, ją mylėti. „Šlovinti Dievą Dvasia ir Tiesa“ (originalo – graikų k. „Dvasioje ir Tiesoje“) galime suprasti taip pat – šlovinti Tėvą Sūnuje, kuris yra Tiesa, bei Šv. Dvasioje, kuri yra Tėvo ir Sūnaus amžinoji Meilė. Kitaip sakant, leisti Kristui ir Jo Dvasiai mumyse gyventi savo slėpinį, per kurį esame įtraukiami į Švč. Trejybės vidinio gyvenimo paslaptis (plg. 2 Pt 1,4). Žinoma, čia pirmiausiai kalbama apie maldą (plg. dar Rm 8, 26-27), kurios vaisiai toliau turėtų skleistis visame mūsų gyvenime – juk esame Kristaus mistinio Kūno – Bažnyčios – nariai, Kūno, kurio Siela yra Šv. Dvasia, teikianti Gyvybę... Be abejo, galimos ir kitos šių šv. Jono raštų interpretacijos, tačiau svarbiausia – jais gyventi... Atsakinėjo br. kun. Kūdikėlio Jėzaus Pranciškus CSJ Atgal
© 2007 Šv. Jono bendruomenė. Apie pastebėtas klaidas ar netikslumus prašome pranešti adresu redaktorius@joanitai.org.

ATSAKYMAS Į SVETAINĖS LANKYTOJO KLAUSIMĄ

Ką iš tikrųjų reiškia būti/gyventi tiesoje? Kaip tai įgyvendinti kasdienybėje? Ką reiškia šlovinti Dievą dvasia ir tiesa?

Atsakymas į Jūsų klausimą gali būti įvairiopas: žvelgiant iš bendražmogiškosios etikos perspektyvų, gyventi tiesa – tai gyventi, spręsti, mylėti ne pagal išorę, o ir patiems nekurti tiesos neatitinkančios išorės, kuri mus uždaro savyje, bet ieškoti to, kas iš tiesų gera bei kilnu. Religinės etikos požiūriu tai būtų tiesos ieškojimas gyvenimo prasmės bei Dievo klausimais tyra, ideologijomis ir išankstinėmis nuostatomis nesutepta širdimi. Toliau žvelgdami tikėjimo akimis galime pripažinti, kad šiame tiesos ieškojimo kelyje mums nuolat kliudo nuodėmė. Tačiau ta kliūtis nėra neįveikiama dėl to, kad Kristus – Tiesa ir Gailestingumas, nugalėjęs blogį bei mirtį, ir mus šaukia dalyvauti šioje Jo pergalėje. Tad „būti Tiesoje“, „gyventi Tiesoje“ krikščioniui pirmiausiai reiškia „būti Kristuje“, „gyventi Kristuje“. Juk Jėzus pats sako: „Aš Esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas“ (Jn 14,6). Taigi mums, krikščionims, Jėzus yra Tiesa, kurioje turime būti ir gyventi. O kasdienybėje tai įgyvendinama pirmiausiai per maldą, kuri mus vienija su tąja Tiesa, per Dievo Žodžio skaitymą, kuris apšviečia mūsų protą tąja Tiesa, per sakramentus, ypač Susitaikymo ir Eucharistijos, kurie padaro, kad „nebe mes gyvename, bet Kristus mumyse“ (plg. Gal 2,20). Svarbiausia – visame kame, net mažiausiose smulkmenose, ieškoti Tiesos, t.y. Dievo, kuris yra Tiesa, įsikūnijusi Jėzuje Kristuje, Valios, ir ja gyventi, jos laikytis, ją mylėti.

„Šlovinti Dievą Dvasia ir Tiesa“ (originalo – graikų k. „Dvasioje ir Tiesoje“) galime suprasti taip pat – šlovinti Tėvą Sūnuje, kuris yra Tiesa, bei Šv. Dvasioje, kuri yra Tėvo ir Sūnaus amžinoji Meilė. Kitaip sakant, leisti Kristui ir Jo Dvasiai mumyse gyventi savo slėpinį, per kurį esame įtraukiami į Švč. Trejybės vidinio gyvenimo paslaptis (plg. 2 Pt 1,4). Žinoma, čia pirmiausiai kalbama apie maldą (plg. dar Rm 8, 26-27), kurios vaisiai toliau turėtų skleistis visame mūsų gyvenime – juk esame Kristaus mistinio Kūno – Bažnyčios – nariai, Kūno, kurio Siela yra Šv. Dvasia, teikianti Gyvybę...

Be abejo, galimos ir kitos šių šv. Jono raštų interpretacijos, tačiau svarbiausia – jais gyventi...

Atsakinėjo br. kun. Kūdikėlio Jėzaus Pranciškus CSJ

Atgal