Atgal

Neseniai kalbėjom su drauge ir ji pasakė, mano nuomone, gan svarų argumentą, kodėl Dievas sukūrė pasaulį per šešias dienas ir kodėl šis skaičius nėra tik simbolis. Ji pasakė, jog pirmiausia, ką Dievas sukūrė, tai buvo diena ir naktis, rytas ir vakaras. Mano nuomone, tai šioks toks prieštaravimas, jei tikėsime, kad septynios dienos tebuvo simbolinis laiko tarpas... Nežinau, ar galite paaiškinti, kodėl yra vienaip, o ne kitaip, bet nelabai žinau, kieno daugiau klausti...

Geriausias atsakymas – patsai Šv. Rašto tekstas. Visada tokiose diskusijose imkite jį ir įdėmiai dar ir dar kartą skaitykite.

Taigi, pradžioje Dievas sukūrė ne dieną ir naktį, rytą ir vakarą, bet dangų ir žemę (ne skliautą, kuris buvo sukurtas pirmąją dieną, ir kurį Dievas t. p. pavadina Dangumi, ir ne sausumą, kuri buvo sukurta antrąją dieną, ir kurią Dievas t. p. pavadina Žeme); kitaip sakant, Jis pirmiausiai sukuria regimąją ir neregimąją visatą, dvasinį ir medžiaginį pasaulį.

Paskui Jis sukūrė šviesą (nors šviesulius – tik trečiąją dieną – po augalų, beje...). Tada atskyrė šviesą nuo tamsos. Ir PAVADINO šviesą Diena, o tamsą – Naktimi. Kitaip sakant, pirmapradžiame chaose (‚žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę...‘) pradėjo ‚daryti tvarką‘... Štai ir pirmoji Dievo kūrybos diena – šviesos atskyrimas nuo tamsos. Dar nesant šviesulių! Nors diena ir naktis mūsų planetoje priklauso nuo jos sukimosi apie savo ašį ir apie Saulę... kurios dar nebuvo, tą pirmąją dieną!

Ir primenu, kad simbolis nėra pasaka, bet tiesa, pasakoma daug išsamiau, nei gali pasakyti mokslo kalba. Jei šį Pradžios knygos skaitinį skaitome kaip mokslo vadovėlį, sumenkiname simbolio išreiškiamą turinį, sumenkiname pačią Tiesą... neišreiškiamą pozityvistinio mokslo terminais. Žmogaus kildinimas iš beždžionės evoliucijos būdu be Dievo įsikišimo menkina žmogų, bet Dievo Apreiškimo skaitymas pozityvistinio mokslo prasme menkina Dievą.

Atsakinėjo br. Kūdikėlio Jėzaus Pranciškus

Atgal