Atgal

Norėčiau duoti klausimą, kuris labai siejasi su vienu iš jūsų atsakymų. Man atrodė, kad Bažnyčiai nepriimtina Darvino teorija (dėstoma universitetuose). Ar Bažnyčia nėra išsakiusi savo pozicijos? Ypač dėl žmogaus atsiradimo. Ar čia mano puikybė, ar siauras mąstymas - bet negi Bažnyčiai priimtina žmogaus kildinimas iš beždžionės ("organinės medžiagos")? Juk žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Juk "nuo sutvėrimo pradžios Dievas sukūrė juos kaip vyrą ir moterį" (Mk1,6). Juk Jėzus yra tarsi pirmavaizdis, buvęs prieš pasaulio sukūrimą, galbūt Dievas turėjo mintyje ir Jo kūną, o pagal Jį ir žmonių. Negi beždžionė - primatas - žmogus..? (Galbūt jums atrodo beprasmiškas toks gilinimasis, bet kai su tuo susiduri, tai svarbu).

Oficiali Bažnyčios pozicija šiuo klausimu buvo išsakyta dar 1950 m. popiežiaus Pijaus XII enciklikoje Humani generis. Cituoju: „Bažnyčios Magisteriumas nedraudžia, kad „evoliucijos“ mokymas, kuriuo remiantis tyrinėjama žmogaus kūno kilmė iš jau egzistuojančios ir gyvos medžiagos (pabraukta mano – b. KJP) – nes katalikų tikėjimas reikalauja, kad sielos būtų tiesiogiai sukurtos Dievo – būtų tyrinėjimų bei debatų objektas tarp šiuolaikinio mokslo ir teologijos...“ (vertimas iš pranc. k. mano – b. KJP).

Kitas tekstas – popiežiaus Jono Pauliaus II kalba Popiežiškosios mokslų akademijos nariams1996 spalio 22 d., kurioje jis be kita ko sakė: „Enciklikoje Humani generis (1950) jau mano pirmtakas Pijus XII išdėstė, kad evoliucija ir tai, ką apie žmogų ir jo pašaukimą moko tikėjimas, negali vienas kitam prieštarauti su sąlyga, jeigu iš akių neišleidžiami keli neginčytini punktai (plg. AAS 42 [1950], p. 575 - 576).(...) Atsižvelgdama į mokslinio tyrimo padėtį tuo laiku bei į teologijos reikalavimus, enciklika Humani generis laikė "evoliucionizmą" rimtai traktuotina hipoteze, kuri, kaip ir jai priešinga hipotezė, verta gilesnio tyrinėjimo bei apmąstymo. Pijus XII pridūrė dvi metodologinio pobūdžio sąlygas: šios nuomonės nevalia perimti taip, tarsi tai būtų patikima ir įrodyta doktrina ir tarsi būtų galima visiškai nusigręžti nuo Apreiškimo ir jo keliamų klausimų. Jis taip pat paminėjo sąlygą, kuriai esant būtų galima suderinti šią nuomonę su krikščioniškuoju tikėjimu (...).“ (žr. www.baznycioszinios.lt/1997/ ).

Nors popiežius Benediktas XVI šiuo klausimu oficialaus mokymo paskelbęs nėra, sukūrimo ir evoliucijos problema buvo plačiai aptariama 2007 m. rugsėjo mėn. vadinamajame „Ratzingerio mokinių ratelyje“ (žr. „Bažnyčios žinios“, 2007 m. nr. 17, „Seminaras apie evoliucijos teoriją Kastelgandolfe“). Tačiau „Ratzingerio mokinių rateliui“ priklausantis Vienos arkivyskupas kardinolas Christophe Schönborn OP prieš keletą metų šia tema yra nemažai pasisakęs (žr. www.baznycioszinios.lt/2005/ ir www.baznycioszinios.lt/2006/, dalyje „Straipsniai“); nors jo teologinė nuomonė nėra oficialus Bažnyčios mokymas, galime būti tikri, kad kard. Schönborno mintis yra ypač artima dabartinio popiežiaus minčiai.

Studijuojant minėtus šaltinius ir gilinantis į šį klausimą, reikalingas ypatingas tikslumas: „Darvino teorija“ ir „teorija, dėstoma universitetuose“, deja, dažnai nėra tas pat; „beždžionė“ ir „organinė medžiaga“ irgi nėra visiškai tas pat; Bažnyčia neprieštarauja ne „žmogaus kildinimui iš beždžionės“, kaip Jūs rašote, bet žmogaus kūno kildinimui iš jau egzistuojančios bei gyvos medžiagos, ir ne be Dievo tiesioginio įsikišimo. Būtent dėl šio įsikišimo Dievo sukurtasis žmogus iki nuopuolio net ir savo kūnu buvo labiau panašus į Jį nei į gyvūnus – tai vienas iš pamatinių Jono Pauliaus II kūno teologijos teiginių. Todėl iš tiesų galime tarti, kad Jėzaus Kūnas galėjo būti pirmavaizdis, „modelis“ Dievui kuriant pirmąjį žmogų – būtent dėl to ne tiek svarbu, iš ko tas pirmasis žmogus buvo sukurtas, nes, šiaip ar taip, jo kūnas po sukūrimo „operacijos“ („ontologinio šuolio“, kaip sako Jonas Paulius II aukščiau minėtoje kalboje) iš esmės skyrėsi nuo pradinės jo medžiagos – organinės ar neorganinės. Pagaliau reikia dar kartą aiškiai pasakyti, jog Bažnyčia nelaiko savo užduotimi kištis į ne savo (šiuo atveju biologijos mokslo) sritį, o tik iš teologinės perspektyvos nurodyti, kokia mokslo teorija ar hipotezė ir esant kokioms sąlygoms bei išlygoms yra suderinama arba ne su katalikų tikėjimu, visiškai nesiimant spręsti, moksliškai teisinga toji teorija ar ne.

Po šių pastabų kviesčiau dar kartą įdėmiai perskaityti ankstesnįjį atsakymą į klausimą apie Darvino evoliucijos teorijos ir krikščionybės santykį.

Atsakinėjo br. Kūdikėlio Jėzaus Pranciškus

Atgal