Atgal

Ar aistringa meilė nuodėminga?

Minėjome, kad aistra neturi savo tiesioginio tikslo. Tas pat ir su meilės aistra: savaime ji nei gera, nei bloga. Jei meilės aistra palenkta dvasinei žmogaus sielos galiai - valiai, kuri yra ne tik sprendimo galia, bet ir galia mylėti, toji aistra gera. Kai aistra imasi valdyti, ji viešpatauja tiek valiai, tiek kūnui, o tada iki sugyvulėjimo tik vienas žingsnis. Žmogus praranda prigimtinį savo orumą, apakintas aistros, jis elgiasi lyg koks kačiukas ar šuniukas, aklai mylintis savo šeimininką. Žmogiška meilė nėra akla, kai perauga į dvasinę meilę. Žinoma, meilė visuomet turi ir aistros elementų, nes žmogus yra ir kūnas, o aistra kyla iš kūno. Taigi, tikra žmogiška meilė turėtų būti ir dvasinė, ir aistrinė, bet dvasia turėtų valdyti aistrą, o ne atvirkščiai.

Atsakinėjo br. Kūdikėlio Jėzaus Pranciškus

Atgal