Atgal

Man vis neduoda ramybės vienas klausimas.... Pamilau vyrą, kuris jau buvo vedęs ir priėmęs Santuokos sakramentą. Jis su žmona pragyveno 10 metų ir neseniai išsiskyrė. Mes galvojame apie vedybas, bet girdėjau, kad negalėsime tuoktis Bažnyčioje? Ar tai tiesa? Man ši santuoka būtų pirmoji, aš, kaip tikinti, norėčiau, kad mūsų santuoką palaimintų Dievas...

Taip, tai tiesa. Jėzus yra pasakęs: „Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mt 19, 6). Skyrybos tiesiogiai prieštarauja šiems Viešpaties žodžiams. Išsiskyręs ir kitą šeimą sukūręs katalikas negali – kaip ir jų naujos antrosios pusės, nors ir nebuvo susituokusios – ne tik sudaryti bažnytinės santuokos, bet ir priimti sakramentų. Suprantama, kad Jūsų atvejis kitoks nei jau vedusio vyro, kadangi Jūsų atveju santuoka būtų pirmoji. Tačiau net jeigu vyras apie savo pirmąją santuoką ir nebegalvoja, ir net jeigu jo žmona nebereikalauja iš jo ištikimybės, jeigu, sakytume, žmogiška sutartis atšaukta, jis ir toliau Dievo akivaizdoje lieka neišardomai sujungtas su žmona: sakramentinė jungtis išlieka. Taip Bažnyčia aiškina Jėzaus žodžius apie svetimavimo padėtį, kuri tokiu atveju abudu ištinka: „jeigu kas atleistąją veda – svetimauja“ (Mt 5, 32).

Tai nereiškia, jog tokie žmonės pašalinami iš bendruomenės – jie kviečiami dalyvauti šv. Mišiose, jungtis į bendruomenės gyvenimą ir pan. Jeigu jie nuolankiai pripažįsta savo situaciją, bet neturi jėgų kitaip išreikšti pagarbos santuokos neišardomumui, jie tik atskiriami nuo sakramentinės tvarkos, kurią savo poelgiu pažeidė. Čia vertėtų pabrėžti, kad Dievo malonė neapsiriboja vien sakramentais, ją gauna kiekvienas, kas jos trokšta.

Vis dėlto pats pirmasis klausimas yra, ar Jūsų draugo santuoka yra tikra sakramentinė santuoka Dievo akivaizdoje. Jėzus skelbia, jog santuoka yra neišardoma su sąlyga: „jei ne ištvirkavimo atveju“ (Mt 19, 9). Vadinasi, santuoka nėra neišardoma, jeigu ji tėra santuoka išoriškai. Tada iš tiesų tai tik tikros santuokos karikatūra, nes jai stinga tikros santuokos kriterijų minimumo, kurį nustato Bažnyčios kanonų teisė. Santuoka negaliotų dėl tokių kliūčių, kaip antai: santuokos tikslų nesuvokimas (pvz., nepakankamo pasirengimo atveju), asmeninė nebranda, nusistatymas prieš vaisingumą, besituokiančiųjų laisvės suvaržymas ir pan. Jeigu esama abejonės, Jūsų draugas gali kreiptis į bažnytinį tribunolą, prašydamas pripažinti ankstesnę santuoką negaliojančia. Esant rimtoms ir pagrįstoms priežastims bažnytinis teismas gali priimti tokį sprendimą. Gavus teigiamą teismo sprendimą, galima naują, tikrąją santuoką palaiminti ir Bažnyčioje.

Kita vertus, žinoma, jeigu nebūtų abejonės, jeigu, pasikalbėjus su Bažnyčios kompetentingu žmogumi, Jūsų draugo sąžinės balsas bylotų, kad jo bažnytinė santuoka tikra, tada nebūtų prasmės įrodinėti netiesą prieš tribunolą, ir atsidurtume pirmoje aprašytoje situacijoje: nebūtų galimybės priimti sakramentų. Tačiau tai nereikštų, kad krikščioniškas gyvenimas pasibaigė!

Dievas Jus tepalaimina ir tepastiprina.

Atsakė Tomas Viluckas

Atgal