Atgal

Kaip susirasti dvasios vadovą?

Pirmiausias patarimas - klausti Šventosios Dvasios, nes ji - vienintelis tikrasis dvasios vadovas, palydėtojas, paguoda, ramybė ir džiaugsmas. Šventosios Dvasios reikia klausti maldoje - nuolankiai, kantriai, kiekvieną dieną, klausti ir klausti. Tuo pat metu reikėtų stebėti susitinkamus žmones ir mąstyti, kuris iš jų galėtų būti tas įrankis, Šventosios Dvasios „garsiakalbis“, per kurį Šventoji Dvasia norėtų man perduoti Dievo valią.

Labai svarbūs trys pagrindiniai kriterijai, kuriuos nusakė dar šventoji Teresė Avilietė: pirma, reikėtų, kad žmogus, pasirenkamas dvasios vadovu, būtų teologas. Šv. Teresė Avilietė netgi sako: jeigu jums tektų rinktis iš teologo ir šventojo, vis dėlto rinkitės teologą. Žinoma, šventas teologas būtų idealus atvejis, bet jeigu tokio nėra, tai geriau teologas negu šventasis. Kodėl? Todėl, kad šventasis savo palydimajam asmeniui tikriausiai norės pritaikyti tai, kas tinka jam pačiam, tačiau nebūtinai tinka tam palydimajam žmogui. O teologas, išmanydamas Kristaus, Bažnyčios mokslą, aiškiau ir subtiliau matys, ko labiausiai reikia tai sielai.

Beje, teologas - nebūtinai diplomuotas žmogus; tai nereiškia, kad dvasios vadovas privalo turėti daktaro laipsnį. Sakydamas „teologas“ turiu galvoje to žodžio giliąją reikšmę - tai asmuo, ieškantis Dievo, jį pažįstantis, išmanantis Kristaus ir Bažnyčios mokymą.

Antras kriterijus: reikia, kad tam pasirinktajam dvasios vadovui arba dvasios palydėtojui galėtumėte atsiverti be jokių sunkumų, kad prireikus galėtumėte jam viską pasakyti. Tai nereiškia, kad jam privalu viską pasakyti, bet prireikus tai turi būti įmanoma. Tarp dvasios vadovo ir jo palydimojo žmogaus turėtų būti visiškas širdies atvirumas be jokių blokavimųsi ir psichologinių barjerų.

Trečias kriterijus: tas žmogus turėtų būti nei pernelyg šaltas, lyg ledo gabalas jūsų atžvilgiu, nei pernelyg artimas draugas. Pernelyg artima draugystė gali sutrukdyti dvasios vadovui pasakyti jums kai kuriuos dalykus, kuriuos Šventoji Dvasia galbūt jį ragins jums pasakyti. Reikia tam tikro atstumo - nei pernelyg didelio, nei pernelyg mažo, kad šis Šventosios Dvasios instrumentas veiktų.

Pagaliau dar pridurčiau, kad dvasios vadovas neprivalo būti kunigas. Tai gali būti dvasios tėvas arba dvasios motina - jis arba ji gali būti pasaulietis (-ė), vienuolis (-ė)... Reikia tiesiog klausti Šventosios Dvasios ir laukti Jos atsakymo.

Dairantis žmogaus, kuris galėtų būti jums dvasios tėvu arba dvasios motina, pirmiausia patarčiau ieškoti vienuolynuose. Parapijose klebonai dažniausiai esti labai užsiėmę krikštais, santuokomis, laidotuvėmis ir daugybe kitų reikalų, tad jie dažnai neturės laiko asmeniškiau pažvelgti į atėjusį žmogų su savomis problemomis.

Tuo tarpu vienuoliai, ypač neturintys parapijų, paprastai lengviau turėtų rasti laiko dvasiniam vadovavimui. Taip pat galima ieškoti dvasios vadovo įvairiose religinės krypties organizacijose - pas ateitininkus, tarp Lietuvių katalikų mokslo akademijos narių... ten, kur renkasi sąmoningi, mąstantys, savo tikėjimu gyvenantys katalikai. Nesiūlyčiau dvasios vadovu rinktis pernelyg jauno žmogaus, nes tam reikia tam tikros gyvenimiškos patirties.

Tai, kaip dažnai palydimasis žmogus turėtų susitikti su savo dvasios vadovu, labai priklauso nuo kiekvienos sielos. Nemanau, kad tie susitikimai turėtų tapti dvasiniu smaližiavimu. Kartą per mėnesį yra gana normalus ritmas. Kai kurioms sieloms to reikia dažniau, tačiau, mano manymu, tikrai nevertėtų dvasinio pokalbio susitikti dažniau nei du kartus per mėnesį. Tačiau su dvasios vadovu reikėtų susitikti bent kartą per tris mėnesius, nebent žmogus gerokai pažengęs dvasiniame gyvenime ir jam to reikia dar rečiau.

Žinoma, gali būti išimčių: jeigu žmogus yra nepaprastai sunkioje dvasinėje krizėje, tada gali prireikti ir dažniau, gal net kartą per savaitę, pasiskambinti savo dvasios tėvui arba parašyti jam laišką. Jeigu tai dvasininkas, vargu ar jis galės susitikti kas savaitę, tačiau jam tikriausiai bus įmanoma perskaityti laišką ir skubiu atveju atsakyti.

Mūsų šv. Jono Teologo vienuolyno broliai ir kunigai taip pat yra dvasios tėvai, tik turiu perspėti, kad į mus jau yra kreipęsi nemažai žmonių ir broliams kunigams gali būti sunku priimti naują antplūdį. Broliai, kurie nėra kunigai, turi mažiau tokių įsipareigojimų, tik tiek, kad visi trys mūsų broliai ne kunigai yra prancūzai, tad egzistuoja šiokia tokia kalbos problema. Du iš jų jau susišneka lietuviškai, trečiam dar sunkoka.

Vienuolyno kontempliatyvumas paprastai nėra kliūtis to vienuolyno broliams ar seserims būti dvasios vadovais - pavyzdžiui, Palendrių šv. Benedikto vienuolyno broliai daug dvasiškai vadovauja, taip pat Paštuvos karmelitės. Žinoma, kontempliatyviuose vienuolynuose vyresniojo sprendimas lemia, ar broliams arba seserims leidžiama užsiimti tokia pasauliečių dvasinio palydėjimo veikla, tačiau iš esmės tai nėra neįmanomas dalykas.

Atsakinėjo br. kun. Kūdikėlio Jėzaus Pranciškus CSJ

www.bernardinai.lt

Atgal