Kviečiame dalyvauti Alfa kurse. Kursas skirtas visiems – tiek netikintiems, tiek tikintiems, norintiems labiau pažinti krikščionybę ir jos tiesas. Tai puiki galimybė išgirsti įvairių lektorių pranešimus krikščioniškomis temomis, neformalioje aplinkoje pasidalinti savo mintimis, sutikti bendraminčių ir kartu ieškoti atsakymų į svarbiausius gyvenimo ir tikėjimo klausimus.
Registracija: forms.gle/cuqm7oKDWRXUGvAx7
Kursas prasideda 2024 m. spalio 3 dieną (ketvirtadienį), 18.20 val. Vilniaus Išganytojo bažnyčioje (Šv. Jono teologo vienuolyne, Antakalnio g. 27), šv. Jono Pauliaus II salėje (II aukšte).
Kursą sudaro 12 susitikimų (vyksta kiekvieną ketvirtadienį 18.20 val.) ir viena savaitgalio išvyka.
Alfa kursas yra nemokamas. Pirmi trys susitikimai yra atviri visiems. Vėliau grupė jau yra susiformavusi ir naujų narių nebepriimame. Kviečiame visus, kurie dar nėra dalyvavę Alfa kurse. Dėl riboto dalyvių skaičiaus prašome registruotis atsakingai ir užsiregistravus – būtinai dalyvauti. Pasikeitus planams ar galimybėms dalyvauti, prašome mums pranešti.
Daugiau informacijos rasite ir čia: KAS TA ALFA?
Kilus klausimams kreipkitės:
alfa.joanitai@gmail.com arba tel. nr. 86 875 45 85 (Aidas)
Nuoširdžiai kviečiame prie mūsų prisijungti ir kartu keliauti šioje pažinimo kelionėje!
Susitikimų datos:
Spalio 3, 10, 17, 24, 31 d.
Lapkričio 7 d.
Lapkričio 8-10 d. savaitgalio išvyka
Lapkričio 14, 21, 28 d.
Gruodžio 5, 12, 19 d.
Gruodžio 22 d., sekmadienį, baigiamoji Alfa kurso šventė
Akimirkos iš praėjusių Alfa sezonų:
Alfa dalyvių liudijimai:
„Atėjau nieko nesitikėdamas, bet iš tikrųjų gavau daug dovanų. Tos dovanos visų pirma, matyti tikinčius žmones, kurie savo tikėjimą atvirai reiškia, dalinasi, tiesiog man atrodo, žmogus yra gražus, kai jisai tiki. Jis tampa tikresniu žmogumi, maloniau tampa bendrauti, kažkaip tikriau viskas darosi. Ne kiekvieną dieną galime pakalbėti apie savo dvasinę pusę, apie santykį su Dievu, apie tai kuo tikime. Čia ateinu ir atrodo galiu atverti kažkokią slaptą savo pusę, kurios niekad daugiau nėra matęs, pažinęs ir toks išvaduojantis jausmas atrodo ir jaučiuosi geriau. Trečia dovana – Alfos savaitgalis, kuris leido iš arčiau pamatyti bažnyčios gyvenimą, kaip ten viskas tikra ir gyvą. Leido prie to prisilieti ir pajusti. Išsinešu supratimą, kad bažnyčia esame mes kiekvienas. Kaip mes elgiamės, ką mes darome, ką mes kalbame ir galiu pats tuo prisidėti.“
„Daug ką atradau ir daug ką praradau. Praradau – baimę. Baimę tikėjimui, baimę bažnyčiai, Dievui. Atradau, kad aš nesu bloga. Kad mane Dievas sukūrė tokią tobula, kokia aš esu. Kad Jisai manęs nebaudžia, jisai mane myli, mane globoja, o aš savo ruožtu į Jį tikiu ir Juo pasitikiu. Atradau, kad aš net pagalbos Jo galiu paprašyti, kad aš nesu viena. Atradau, kad po Mišių mano siela dainuoja, o iki tol bijodavau eiti į bažnyčią.“
„Nes kai tik įėjau mane, atrodo, pasitiko tokie veidai, kurie tarsi priverčia tave nusimesti savo kaukę ir visos tavo barikados ir sienos tiesiog nukrenta. Jaučiuose tokioje vietoje, kur ramybė ir komfortas ir aš niekada nesu to patyrusi. Ir tarp Alfos žmonių aš lbai patyriau tą ramybę ir komfortą. Per paskutinius susitikimus aš atrodau tokią ramybę ir jaukumą savo kūne, kur galvojau, kas čia darosi, čia taip neturėtų būti, kas a tokia tuščia jaučiuosi. Bet, tai nebuvo tuštumas, tai buvo suvokimas, kad man nereikia kitų, kurie dekoruotų mano gyvenimą ir mano vidų, aš galiu daryti tai pati. Aš esu savo gyvenimo dekoruotoja. Ir dėkoju vadovams ir visiems organizatoriams, kad leido man tai suprasti.“
„Čia sutikau žmones panašius į save, kadangi jie turi tą patį gabalėlį Šventosios Dvasios. Nekūrenom čia židinio, bet išėjęs iš susitikimų visada jaučiau šilumą. Negėrėm raudono vyno, bet visuomet jaučiausi ramus. Nesu nušvitęs, neišaugo Angelo sparnai ir neprimaitintas Jėzaus Kristaus žuvimi. Bet jaučiuosi gavęs meškerę. Neužgijo mano žaizdos, bet jaučiuosi gavęs receptą ir sužinojau kelią į „polikliniką“.“
„Man čia buvo nepaprastai gerai. Gera nuo tos šilumos, kurią patyriau visomis formomis, tai yra, širdžių šiluma, tai ką girdėjau, ką klausiau, kokios paskaitos buvo. Suprantu, kad tai tik kelio pradžia ir tas kelias prasideda nuo pirmųjų žingsnių. Per tuos kelis mėnesius buvo ir stebuklų ir dovanų, Vėlykų naktį labai meldžiausi Mišiose prašydama savo mamai sveikatos ir įvyko stebuklas, jos širdis padarė tai, ko mes su gydytoja negalėjome patikėti, kad taip gali nutikti. Kokią dar dovana? Man rodos, kad ta dovana vadinasi beldimasis. Toks vos girdimas, tylus, bet Dievas kalbina, beldžiasi ir kartais reikia matyti ženklus, arba išgirsti kažkokius tylius Jo žodžius, šnabždėjimą.“
„Alfa kurse atradau žmones. Labiausia kuo mane praturtino šis kursas, kas buvo labai gražu, kad pamatau, kad čia nereikia kažkaip formaliai kalbėti apie tikėjimą, kaip kad visiems patiktų. Nes kiekvieno kelias prie Dievo yra labai skirtingas ir tas gražu, kad ir grupelėmis dalindavomės skirtingais priėjimais ir kad viskas priimtina. Ir viskas yra visiškai priimtina, ir abejonės ir kažkokios baimės, ir pasipiktinimas ir netikėjimas. Ir man tas priėmimas buvo toks Kad aš supratau, kad matau dabar žmones kitaip, kad galiu juos priimti. Ėjau ieškoti Dievo ir supratau, kad Dievas yra žmonėsi. Jaučiuosi, kad mano vienatvė baigėsi. Ačiū už šią dovaną.“
„Alfa man buvo labai praturtinusi patirtis. Jaučiau, kad Jėzus palytėjo per paskaitas, naujai sutiktus žmones, per patirtis, kurias gavau. Jaučiu, kad mano tikėjimas pagilėjo ir reiškiasi mano kasdieniniame gyvenime.“
„Ilgai ieškojau įvairiausių atsakymų ir savęs įvairiuose alternatyviuose mokymuose, tikėjimuose, ezoterikoje. Gavau kvietimą į Alfą ir tada viskas pradėjo labai gražiai skambėti: ramybė, proto aiškumas, jokių vidinių kaltinimų. Alfa savaitgalis buvo įrodymas, kad tai vieta, kur gali save išgirsti. Šiandien esu rami, esu patikimame vedime, kelias yra aiškus.“